womens.lt

Kas yra menopauzė? Menopauzė – tai natūralus gyvenimo etapas, tačiau daugumai moterų jis vis dar kelia baimę ir dažnai siejamas su įvairiais mitais ir stereotipais. Šis laikotarpis žymi moters reprodukcinio laikotarpio pabaigą, tačiau tai nėra gyvenimo kokybės pabaiga. Kadangi menopauzės simptomai gali būti labai skirtingi, moterims dažnai būna sunku juos aiškiai atpažinti ar laiku pastebėti.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius menopauzės požymius, jų valdymą ir praktiškus patarimus, kaip šį gyvenimo etapą įveikti kuo lengviau.

Menopauzė ar premenopauzė?

Menopauzė ir premenopauzė – tai du skirtingi etapai moters gyvenime, nors abu yra susiję su hormoniniais pokyčiais. Štai kaip galima juos aiškiai atskirti:

Menopauzė – tai etapas, kai moters organizme nebevyksta ovuliacija ir menstruacijos visiškai sustoja mažiausiai 12 mėnesių. 

Menopauzės pradžia paprastai pasireiškia moterims tarp 45 ir 55 metų, tačiau gali įvykti ir anksčiau ar vėliau, priklausomai nuo genetikos, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės. 

Pagrindinis menopauzės požymis – menstruacijų visiškas nutrūkimas. Po šio etapo moteris nepastoja ir hormonų lygis organizme stabilizuojasi.

Premenopauzė – laikotarpis prieš menopauzę, kuris gali trukti net iki aštuonerių metų. Per šį laiką menstruacijos dažnai tampa nereguliarios, estrogenų kiekis organizme svyruoja, o tai sukelia įvairius simptomus, tokius kaip karščio bangos, nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai. Kraujavimas premenopauzėje gali būti nereguliarus ir gausus. 

Premenopauzė paprastai prasideda moterims, kurioms yra 40–50 metų, tačiau kartais tai gali įvykti ir anksčiau. Šie simptomai dažnai būna lengvesni nei menopauzės, tačiau vis tiek gali kelti diskomfortą.

Menopauzės simptomai

Menopauzės požymių įvairovė yra labai plati, todėl kiekviena moteris gali patirti skirtingus pojūčius. Tačiau svarbiausia juos mokėti atpažinti bei pasirūpinti moters sveikata.

Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas

Menopauzė ir prakaitavimas yra glaudžiai susiję – būtent šiuo laikotarpiu net iki 80 % moterų patiria stiprų prakaitavimą ir karščio bangas. 

Staiga išmuša prakaitas, parausta veidas ir krūtinė, gali apimti karščio ar net panikos jausmas. Tokie menopauzės simptomai gali kartotis kelis kartus per dieną ar naktį, trukdydami poilsiui ir kasdieniam gyvenimui.

Miego sutrikimai

Miego sutrikimai menopauzės metu dažnai būna susiję su karščio bangomis ir prakaitavimu naktimis, tačiau juos taip pat gali sukelti hormoniniai pokyčiai – sumažėjęs estrogenų kiekis trikdo natūralų miego ciklą, todėl tampa sunkiau užmigti ar išmiegoti visą naktį be prabudimų. 

Ilgainiui prastas miegas sukelia nuolatinį nuovargį, išsekimą, mažina darbingumą ir gali silpninti imuninę sistemą, todėl organizmas tampa imlesnis įvairioms ligoms.

Nuotaikų svyravimai ir emociniai pokyčiai

Estrogenų kiekio sumažėjimas tiesiogiai paveikia smegenyse esančių cheminių medžiagų (serotonino, dopamino) pusiausvyrą, kurios reguliuoja nuotaiką, emocijas ir bendrą organizmo savijautą. 

Dėl šių pokyčių menopauzės simptomai gali apimti jautrumą, dirglumą, nerimą, o kartais pasireikšti liūdesys ar net depresija. Tai dažniausiai sukelia hormonų pokyčiai organizme ir perėjimas į naują gyvenimo etapą.

Makšties sausumas ir diskomfortas

Hormonų pokyčiai lemia makšties gleivinės suplonėjimą, kai sumažėja jos elastingumas bei drėgmės kiekis. Dėl šių priežasčių moterys gali patirti diskomfortą ar skausmą lytinių santykių metu. 

Taip pat gali kamuoti nemalonūs pojūčiai – niežulys, perštėjimas ar deginimo jausmas makšties srityje. Šie simptomai dažnai vadinami makšties sausumu arba atrofiniu vaginitu. 

Menopauzė ir svoris

Menopauzės metu moters organizme vyksta hormonų pokyčiai, kurie gali paveikti svorį. Sumažėjus estrogenui, sulėtėja medžiagų apykaita, todėl moterims gali būti sunkiau išlaikyti svorį ar net priaugti kilogramų.

Menopauzė gali paveikti svorį dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, su amžiumi ir hormonų pokyčiais sulėtėja medžiagų apykaita, todėl kalorijos deginamos lėčiau. Be to, sumažėjus estrogenui, riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje, o ne klubų ar šlaunų srityse. 

Galiausiai, menopauzės metu daugelis moterų patiria nuovargį ir mažesnį energijos lygį, kas lemia mažesnį fizinį aktyvumą ir prisideda prie svorio augimo.

Kaip išvengti svorio augimo menopauzės metu?

• Valgykite daugiau vaisių, daržovių, liesos mėsos, sveikų riebalų ir pilnagrūdžių produktų.
• Vaikščiojimas, joga, plaukimas ar lengvas bėgiojimas padės išlaikyti sveiką svorį.
• Geras miegas padeda subalansuoti hormonus ir užkirsti kelią svorio augimui.

Plaukų ir odos pokyčiai

Menopauzės metu plaukai dažnai tampa plonesni, trapesni, ima labiau slinkti, praranda natūralų blizgesį. Oda taip pat keičiasi – ji tampa sausesnė, ne tokia elastinga ir labiau linkusi į raukšlių atsiradimą. Šiuos pokyčius dažniausiai lemia sumažėjusi estrogeno gamyba organizme, dėl kurios sulėtėja kolageno ir elastino sintezė.

Atminties ir dėmesio koncentracijos problemos

Moterims menopauzės metu dažnai tampa sunkiau susikaupti, gali suprastėti atmintis – pamirštama net ir paprasčiausia, kasdienė informacija. 

Šie pokyčiai dažniausiai siejami su organizme vykstančiais hormonų svyravimais, ypač mažėjančiu estrogeno kiekiu. Taip pat įtakos turi ir bendras organizmo nuovargis, emocinė įtampa bei padidėjęs streso lygis, kuris būdingas šiam gyvenimo etapui.

Kiek trunka menopauzė?

Nors daugelis moterų menopauzę tapatina tik su paskutinėmis menstruacijomis, iš tiesų tai kur kas ilgesnis ir sudėtingesnis procesas. Menopauzės trukmė yra labai individuali – vienoms moterims šis etapas praeina per kelerius metus, o kitoms simptomai gali tęstis net dešimtmetį.

Pirmieji premenopauzės požymiai dažniausiai pasireiškia prieš 4–8 metus iki galutinio menstruacijų nutrūkimo. Tai laikas, kai menstruacijos tampa nereguliarios, atsiranda pirmieji hormonų svyravimo sukelti pokyčiai. 

Kai moteris neturi menstruacijų 12 mėnesių iš eilės, nustatoma menopauzė. Tačiau net ir po šio laikotarpio menopauzės simptomai, tokie kaip karščio bangos, prakaitavimas, miego ar emocijų svyravimai, gali išlikti dar daugelį metų.

Statistika rodo, kad apie trečdalis moterų jaučia simptomus ilgiau nei 5 metus po paskutinių menstruacijų, o kai kurios – net ir 10 metų ar ilgiau.

Kaip palengvinti menopauzę?

Palengvinti menopauzės simptomus įmanoma taikant įvairius metodus ir gyvenimo būdo pokyčius. Svarbu prisiminti, kad menopauzė nėra liga, o natūralus gyvenimo etapas. 

• Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų riebalų, gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą ir gerą savijautą.
• Fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, joga ar lengvas bėgiojimas, padeda sumažinti stresą, pagerinti miegą ir palaikyti sveiką kūno svorį.
• Meditacija, gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimo pratimai gali padėti mažinti emocinį stresą ir gerinti nuotaiką.
• Svarbu užtikrinti kokybišką miegą, kad organizmas galėtų atsistatyti ir prisitaikyti prie hormoninių pokyčių.
• Būtina reguliariai tikrintis pas gydytoją, kad būtų galima stebėti hormonų pokyčius ir gauti reikiamą pagalbą.

Menopauzė ir nėštumas: ką svarbu žinoti

Menopauzė paprastai žymi reprodukcinio gyvenimo pabaigą, tačiau kai kurios moterys gali užduoti klausimą, ar nėštumas vis dar galimas šiuo laikotarpiu. Nors po menopauzės nėštumas neįmanomas, premenopauzės metu moterys dar gali pastoti. Premenopauzės metu hormonai pradeda keistis, o menstruacijos dar nesustojo, tačiau ovuliacija tampa nereguliari.

Premenopauzės nėštumas galimas, tačiau tikimybė pastoti mažėja. Kadangi ovuliacija tampa nereguliari, moterims, kurios nenori pastoti, rekomenduojama naudoti kontracepciją. Hormonų svyravimai šiuo laikotarpiu gali sukelti nereguliarų menstruacijų ciklą, tačiau ovuliacija gali vis tiek įvykti.

Ankstyva menopauzė, prasidėjusi prieš 40 metų, labai sumažina galimybę pastoti. Moterys, kurios patiria ankstyvą menopauzę, gali pasinaudoti vaisingumo gydymo metodais, pavyzdžiui, IVF, tačiau kiaušialąstės kokybė gali būti mažesnė.

Svarbu, kad moterys, planuojančios nėštumą vėlesniame gyvenimo etape, pasitartų su gydytoju dėl galimybių ir rizikų. Nėštumas vėliau gyvenime gali būti susijęs su didesnėmis komplikacijų rizikomis, todėl konsultacijos su specialistu yra būtinos.

Endometriozė ir menopauzė

Endometriozė – tai liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų, sukeldama skausmus ir galinčią paveikti vaisingumą. Tuo tarpu menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, kai moterims baigiasi menstruacijos.

Menopauzės metu hormonų lygis keičiasi, o estrogenų sumažėjimas dažnai padeda sumažinti endometriozės simptomus. Tačiau, jei endometriozė buvo sunkesnė arba židiniai buvo dideli, liga gali išlikti arba net pasunkėti. 

Nors estrogenų pokyčiai mažina uždegimą ir endometriozės židinių aktyvumą, kai kurioms moterims simptomai (pvz., pilvo skausmai, stiprios mėnesinės, skausmingas lytinis aktas, nuovargis ir nevaisingumas) gali išlikti arba pasireikšti vėl po menopauzės.

Papildomas endometriozės gydymas menopauzės metu

Moterims, turinčioms endometriozę, menopauzės metu gali prireikti papildomo gydymo, kad būtų lengviau kontroliuoti skausmus ir kitus simptomus. Kartais hormonų terapija gali padėti, tačiau ji turi šalutinį poveikį, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. 

Be hormonų terapijos, gali prireikti ir kito gydymo, pvz., skausmo malšinimo vaistų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NSAID) arba, jei simptomai yra sunkūs, chirurginio gydymo.

Be to, kai kurios moterys gali pasinaudoti psichologine pagalba, kad susidorotų su emociniu stresu, kurį gali sukelti lėtiniai skausmai ar hormonų pokyčiai. Fizinė veikla ir sveika mityba taip pat gali padėti pagerinti savijautą ir sumažinti endometriozės simptomus menopauzės metu.

Išvados apie menopauzę

Menopauzė – tai natūralus gyvenimo etapas, kai baigiasi moters reprodukcinė funkcija. Simptomai gali būti skirtingi, tačiau žinodamos, kas vyksta organizme, moterys gali lengviau prisitaikyti. 

Svarbu rūpintis savo sveikata: valgyti subalansuotą maistą, judėti ir pasirūpinti kokybišku miegu. Jei reikia, pasitarkite su gydytoju, kad išvengtumėte diskomforto ir lengviau pereitumėte šį laikotarpį.

DUK apie menopauzę ir simptomus