womens.lt

Profilaktiniai tyrimai moterims yra viena efektyviausių prevencijos priemonių, padedančių anksti nustatyti ligas ir užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms

Atliekant reguliarius sveikatos patikrinimus, galima ne tik laiku pastebėti pakitimus moters organizme, bet ir imtis reikiamų veiksmų ligų prevencijai ar ankstyvam gydymui.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie profilaktiniai sveikatos patikrinimai yra rekomenduojami moterims, kokios yra nemokamos sveikatos prevencinės programos pagal amžių.

Kokius profilaktinius tyrimus moterims rekomenduojama atlikti?

Profilaktiniai tyrimai moterims gali būti atliekami privačiai arba pasinaudojant valstybės finansuojamomis sveikatos prevencinėmis programomis. 

Svarbu žinoti, kurie tyrimai reikalingi ir kaip dažnai juos atlikti. Taip pat reikėtų susipažinti su galimybėmis, kurias galima pasinaudoti Lietuvoje.

Ginekologiniai tyrimai

Moterų sveikatai labai svarbūs reguliarūs ginekologiniai tyrimai, kurie leidžia anksti nustatyti įvairius pakitimus ir išvengti rimtų susirgimų

PAP testas 

PAP testas (citologinis gimdos kaklelio tyrimas) yra vienas svarbiausių tyrimų gimdos kaklelio vėžio prevencijai. Jis leidžia aptikti ikivėžinius ląstelių pokyčius ir užkirsti kelią ligos vystymuisi. Šis tyrimas rekomenduojamas moterims nuo 25 metų ir turėtų būti atliekamas kas trejus metus.

ŽPV testas 

Kadangi ŽPV yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, šis tyrimas ypač svarbus vyresnio amžiaus moterims. Jis padeda nustatyti, ar moteris yra užsikrėtusi didelės rizikos žmogaus papilomos viruso tipais. Jį rekomenduojama atlikti nuo 35 metų kas penkerius metus.

Ultragarsinis mažojo dubens tyrimas

Mažojo dubens tyrimas leidžia įvertinti gimdos, kiaušidžių ir kitų reprodukcinės sistemos organų būklę. Jis padeda nustatyti miomas, cistas, polipus ir kitus darinius, galinčius sukelti menstruacijų sutrikimus, skausmą ar nevaisingumą. Šį tyrimą verta atlikti visoms moterims, ypač jei jaučiami neįprasti simptomai.

LPL tyrimai 

Lytiniu keliu plintančių ligų tyrimai būtini moterims, turinčioms naują ar kelis lytinius partnerius. Daugelis šių ligų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, tačiau gali turėti rimtų pasekmių – nevaisingumą ar lėtines infekcijas. Jei yra padidėjusi rizika, šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti bent kartą per metus.

Krūtų sveikatos patikrinimai

Toliau apžvelgsime pagrindinius krūtų tyrimus, kuriuos rekomenduojama atlikti įvairiais gyvenimo etapais.

Mamografija

Mamografija yra pagrindinis metodas, skirtas ankstyvai krūties vėžio diagnostikai. Šis tyrimas rekomenduojamas visoms moterims nuo 50 metų ir turėtų būti atliekamas kas dvejus metus. Jei šeimos istorijoje yra buvę krūties vėžio atvejų, gydytojai gali rekomenduoti mamografiją atlikti ir anksčiau. 

Krūtų ultragarsas

Jaunesnėms nei 50 metų moterims dažniau rekomenduojamas krūtų ultragarsinis tyrimas. Jauno amžiaus moterų krūtyse yra daugiau liaukinio audinio, todėl mamografijos rezultatai gali būti mažiau informatyvūs. Ultragarsas padeda aptikti cistas, gerybinius ar piktybinius darinius bei įvertinti bendrą krūtų būklę. 

Savarankiška krūtų apčiuopa

Savarankiška krūtų apčiuopa yra paprastas būdas reguliariai stebėti savo krūtų būklę ir pastebėti galimus pokyčius. Kiekviena moteris turėtų kas mėnesį atlikti krūtų apžiūrą, geriausia – kelios dienos po menstruacijų, kai audiniai būna mažiau jautrūs.

Apčiuopos metu reikia stebėti, ar nėra guzelių, odos įdubimų, išskyrų iš spenelio ar kitų neįprastų pokyčių. Pastebėjus bet kokius pakitimus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Hormonų ir kaulų būklės tyrimai

Hormoniniai pokyčiai gali turėti didelės įtakos moters sveikatai, energijos lygiui, emocinei būsenai ir bendrai savijautai. Apžvelkime pagrindinius moterims reikalingus hormonų ir kaulų būklės tyrimus.

Skydliaukės hormonų tyrimai 

Skydliaukė reguliuoja daugelį organizmo funkcijų, įskaitant metabolizmą, energijos apykaitą ir širdies veiklą. Skydliaukės hormonų tyrimai padeda nustatyti hipotirozę (per mažą hormonų kiekį) ar hipertiroidizmą (per didelį hormonų kiekį). 

Jei moteris dažnai jaučia nuovargį, patiria svorio pokyčius, plaukų slinkimą ar nerimo sutrikimus, rekomenduojama atlikti TSH, FT3 ir FT4 tyrimus. 

Profilaktiškai skydliaukės hormonai dažniausiai tiriami po 40 metų arba esant polinkiui į skydliaukės ligas.

Menopauzės hormonų tyrimai 

Menopauzės hormonų tyrimai (estrogenas, progesteronas, FSH) leidžia nustatyti, ar moteris jau pasiekė menopauzės stadiją. Estrogeno ir progesterono kiekio sumažėjimas gali sukelti karščio bangas, miego sutrikimus, emocinius svyravimus, odos sausumą ir net kaulų retėjimą. 

Folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) tyrimas taip pat naudojamas menopauzei nustatyti, nes jo lygis didėja, kai kiaušidės pradeda gaminti mažiau lytinių hormonų. 

Kaulų tankio matavimas

Kaulų tankio matavimas (densitometrija) yra svarbus tyrimas osteoporozės prevencijai. Menopauzės metu dėl estrogeno kiekio mažėjimo kaulai tampa trapesni, o jų tankis gali sumažėti iki pavojingo lygio. 

Šis tyrimas rekomenduojamas vyresnio amžiaus moterims, ypač toms, kurių šeimoje buvo osteoporozės atvejų, taip pat toms, kurios patyrė kaulų lūžius be aiškios priežasties.

Bendrieji profilaktiniai tyrimai

Šie tyrimai padeda įvertinti bendrą organizmo būklę ir nustatyti galimus sutrikimus. Jie yra svarbūs ankstyvai ligų diagnostikai ir leidžia laiku imtis reikiamų prevencinių veiksmų. 

Bendras kraujo tyrimas (BKT)

Šis tyrimas leidžia įvertinti kraujo sudėtį ir nustatyti galimus uždegiminius procesus, anemiją ar kitus kraujo sistemos pakitimus. Bendras kraujo tyrimas yra vienas iš pagrindinių profilaktinių tyrimų, nes parodo bendrą organizmo būklę ir gali būti pirmas signalas apie sveikatos sutrikimus. 

Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas

Gliukozės tyrimas yra itin svarbus cukrinio diabeto prevencijai. Jis ypač rekomenduojamas moterims, turinčioms paveldimą polinkį į diabetą ar susiduriančioms su antsvorio problemomis. Laiku pastebėti gliukozės kiekio pokyčiai gali padėti išvengti diabeto išsivystymo arba jį kontroliuoti ankstyvoje stadijoje.

Lipidų profilis

Lipidų profilis apima cholesterolio ir trigliceridų tyrimus. Jis padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Aukštas blogojo cholesterolio (MTL) kiekis gali sukelti kraujagyslių užsikimšimą ir padidinti infarkto ar insulto riziką. 

Šlapimo tyrimas

Šlapimo tyrimas leidžia nustatyti inkstų ir šlapimo takų infekcijas ankstyvoje stadijoje. Jis taip pat gali parodyti, ar organizme nėra uždegiminių procesų bei ar tinkamai funkcionuoja inkstai. 

Kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai

Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai (ALT, AST, kreatininas, šlapalas) padeda įvertinti šių organų veiklą. Padidėję kepenų fermentai gali rodyti kepenų pažeidimus ar ligas, o kreatinino ir šlapalo kiekio pokyčiai gali signalizuoti apie inkstų funkcijos sutrikimus. 

Profilaktinės sveikatos patikrinimo programos Lietuvoje

Lietuvoje moterys gali pasinaudoti nemokamomis sveikatos prevencinėmis programomis, kurias finansuoja valstybė. Šios programos skirtos anksti nustatyti ligas ir užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.

Norint pasinaudoti šiomis nemokamomis patikromis, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris suteiks daugiau informacijos ir paskirs reikalingus tyrimus.

Profilaktinių tyrimų dažnumas pagal amžių

Profilaktinių tyrimų dažnumas priklauso nuo moters amžiaus ir individualių rizikos veiksnių. Kuo anksčiau pradedama reguliariai tikrintis sveikata, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje.

18–40 metų moterys

Šio amžiaus moterys turėtų atlikti bendrą sveikatos patikrinimą kartą per metus. Tai apima bendrą kraujo tyrimą, kraujospūdžio matavimą ir kitus svarbiausius rodiklius. 

Ginekologinius tyrimus, įskaitant PAP testą, reikėtų atlikti kas 1–3 metus, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijų. Taip pat verta stebėti skydliaukės hormonų lygį, ypač jei pasireiškia nuovargis, svorio pokyčiai ar kiti hormonų disbalanso požymiai.

40–60 metų moterys

Šiuo laikotarpiu svarbu papildomai tikrintis širdies būklę ir kaulų tankį. Be įprastų kraujo tyrimų, rekomenduojama atlikti lipidų tyrimų, mamografiją ir reguliariai matuoti kraujospūdį. Taip pat būtina išsitirti dėl osteoporozės, nes po menopauzės kaulai tampa silpnesni ir didėja lūžių rizika.

60 metų ir vyresnės moterys

Vyresniame amžiuje reikia dažnesnių kardiologinių ir onkologinių tyrimų. Be širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, svarbu reguliariai tikrintis dėl storosios žarnos vėžio ir stebėti kaulų tankio pokyčius. Reguliarūs tyrimai gali padėti laiku pastebėti ligas ir užkirsti kelią jų progresavimui.

Profilaktiniai sveikatos patikrinimai moterims – išvados

Moters sveikata priklauso nuo nuolatinės priežiūros ir laiku atliekamų tyrimų, kurie padeda anksti nustatyti galimus sutrikimus. 

Profilaktiniai sveikatos patikrinimai moterims leidžia išvengti rimtų ligų ir išsaugoti gerą savijautą visais gyvenimo etapais. Svarbu reguliariai tikrintis dėl hormonų disbalanso, širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat dalyvauti valstybinėse prevencinėse programose.

DUK apie moters sveikatą ir profilaktinius patikrinimus